Lietuva ne tik Europoje, tačiau ir visame pasaulyje labai išsiskiria nuosavų būstų gausa. Jeigu tik kas trečias Anglijos gyventojas gali džiaugtis turintis nuosavą būstą, tai Lietuvoje daugiau nei 85 % šalies gyventojų gyvena nuosavuose namuose arba butuose, tačiau jų nenuomoja. Tendencija rodo, kad šalyje nuosavų būstų pirkimo vajus nemažėja ir daugelis tikina, kad būtent nuosavas būstas daugeliui lietuvių asocijuojasi su saugumu, ramybe ir aprūpintu gyvenimu.
Lietuvių ir kitų šalių gyventojų skirtumai
Lietuviai, kaip tauta, išties labai išsiskiria tuo, kad jie linkę įsigyti nuosavą būstą, o ne jį nuomoti arba naudotis valstybės būsto galimybėmis. Daugelis psichologų tikina, kad tautiečiams tai siejasi su saugumu. Verta pabrėžti, kad Lietuvos istorijos eigoje ne kartą teko bėgti iš savo namų ir ieškoti prieglobsčio gamtoje, tad galbūt todėl šeimose iš kartos į kartą vis dar perduodamos tradicijos pirkti nuostabus būstus, o ne juos nuomoti. Štai priešingai nei Japonijoje, kur žmonės labai dažnai visą gyvenimą keičia butus pagal poreikius ir gyvenančių žmonių skaičių. Kitokia kultūra, net ir kitoks klimatas lemia ir kitokį elgesį, tad lietuviui būstas vis dar prioritetinis.
Galima tik pasidžiaugti, kad mūsų šalyje nekilnojamo turto kainos dar yra „įkandamos“ ir net jaunos šeimos leidžia sau imtis paskolas iš bankų ir pagaliau įsigyti nuostabus namus. Pastebėta tendencija, kad itin išpopuliarėjo nuosavų namų bei kotedžų pirkimas užmiestyje. Štai nauji butai Vilniuje dažniausiai perkami pačiam mieste, kadangi miesto ribose namų kainos yra didesnės nei užmiestyje.
Lietuviai prisimena provincijas
Verta paminėti, kad teiginys, kad lietuviai kraustosi arčiau miesto nėra visiškai teisingas, kadangi atpigę namai užmiestyje paskatino plačiau pasidomėti galimybėmis įsigyti namus kiek toliau nuo didžiausių Lietuvos miestų. Tai paskatino emigracija. Tuštėjantys miestai ir tuo pačiu galimybė dirbti nuotoliniu būdu atvėrė galimybes gyventi net ir nedideliuose miesteliuose, kur iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad yra tam tikrų infrastruktūrų trūkumas. Visgi, žmonės labai vertina mažesnę kainą ir dažniausiai tokias gyvenamas vietas renkasi tie, kurie negali sau leisti įsigyti naujos statybos namo greta miesto ribų. Taigi, panašu, kad emigracija atvėrė galimybes įsigyti nuosavą namą ir tokiu atveju, kai anksčiau tai atrodė sunkiai įmanoma.
Būstas visam gyvenimui
Tiek butai, tiek gyvenamieji nuosavi namai dažniausiai investicija visam gyvenimui, kadangi statistika rodo, kad lietuviai nėra linkę keisti savo gyvenamo būsto, nuomoti esamą ir tuo pačiu susirasti laikinai kitą, kuris atitinka jų poreikius tuo metu. Taip pat matyti, kad lietuviams gyvenamasis namas yra didžiausia investicija, kuriai visą likusį gyvenimą skiriama užtektinai dėmesio ir dažniausiai investuojama reguliariai. Paprasčiausiai lietuviai labiau linkę keisti pinigus reguliariam namo remontui, o ne, sakykime, kelionėms, kaip kad dažnas vakarietis.
Kada geriausias laikas pirkti būstą?
Daugelis sau kelia klausimą, kada yra geriausias laikas pirkti būstą. Šiuo metu butai yra gana brangūs, tad daugelis tikisi, kad jų kainos ilgainiui kris. Visgi, bankininkai teigia, kad kartu su infliacija kils ir būsto kainos, tad laimi tas, kuris jau yra pasiėmęs paskolą iš banko. Juolab, šiuo metu susirasti tinkamiausią būstą nėra sunku. Nereikia net samdytis nekilnojamojo turto agento, kadangi internete patogiai galima rasti susistemintą informaciją, kuri leidžia patogiai palyginti skirtingus pasiūlymus ir pasirinkti tą būstą, kuris atrodo labiausiai tenkina poreikius.
Naujas ar dėvėtas būstas?
Statistika rodo, kad pasirenkami butai dažniausiai yra dėvėti, kai tuo tarpu namai – nauji. Paprasčiausiai naujų namų mažesniuose miesteliuose ir butų kaina didmiesčiuose yra beveik tokia pat, tad daugelis vertina susisiekimo galimybes bei poreikį gyventi judesio centre arba nuošalėje. Svarbiausia, kad vieta negali būti vienintelis kriterijus, kurį reikia įvertinti, kadangi ieškodami namo ieškote viso gyvenimo investicijos, kuri užtikrins saugumą bei pasitikėjimą savimi.
