Auksiniai medaliai yra įteikiami už didžiausius pasiekimus. Tokį pavadinimą jis įgauna dėl bent menkiausios aukso dalelės jame. Apdovanojimo sąvoka kilo karo laikais, iš pradžių paprasčiausiai pripažįstant karinį laipsnį, o vėliau, viduramžių laikais, už įstojimą į kariuomenės ordiną.
Nuo aštuonioliktojo amžiaus auksiniai medaliai įteikiami menuose, dažniausiai kaip apdovanojimo simbolis duodamas pasižymėjusiam studentui. Kitiems tai buvo prestižo reikalas. Daugelis organizacijų šiais laikais įteikia auksinius medalius kasmetine ar ypatinga proga, kaip UNESCO ir kitos akademinės bendruomenės.
Kol daugelis auksinių medalių yra pagaminti iš gryno aukso, išimtys yra auksu padengti ir dažnai paauksuoto sidabro medaliai. Tokie medaliai įteikiami per Olimpines žaidynes, Jungtinių Valstijų Kongreso Aukso Medaliai, ir Nobelio prizo medaliai. Nobelio medalis sudarytas iš 18 karato aukso padengto 24 karatų auksu.
Rungtynių medaliai
Medaliai jau nuo senų laikų yra įteikiami kaip prizas už įvairius pasiekimus, ypač sporto srityje. Paprastai, jie yra gaminami iš šių metalų:
- Aukso (arba kito geltono metalo, kaip žalvaris)
- Sidabro (arba kito pilko metalo, kaip plienas)
- Bronzos
Šie visi metalai graikų mitologijoje pažymi tris žmogaus amžius: Aukso amžių, kai žmogus gyveno tarp dievų, Sidabro amžių, kai jaunystė truko šimtus metų, ir Bronzos (arba kitaip Žalvario) amžių, arba herojų laikotarpį.
Aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimų sekos paprotys išliko nuo 19-tojo amžiaus. Šis standartas buvo priimtas Olimpinėse rungtynėse 1904 metais per vasaros žaidynes. 1896 metais laimėtojams buvo įteikiami sidabro medaliai, o antros vietos nugalėtojams – bronzos. O 1900 metais buvo įteikiami kitokie prizai, bet ne medaliai.
Olimpinės žaidynės
Dabartinėse Olimpinėse žaidynėse sporto varžybų nugalėtojai gauna aukso medalius už tam tikrus pasiekimus. Senovės laikų žaidynėse tik vienas nugalėtojas per varžybas būdavo karūnuotas su kotinos, alyvuogių lapų vainiku, kurie buvo daromi iš švento alyvuogių medžio netoli Dzeuso šventyklos Olimpijoje.
Senovėje buvo skatinama, kad žmonės žaidynėse dalyvautų ne dėl laimėtų turtų, o dėl garbės. Štai kodėl antikinėse Olimpinėse žaidynėse nebuvo medalių.
1900 metais daugelis nugalėtojų vietoj medalių gavo taures ir kitus trofėjus. Kitose trejose Olimpinėse žaidynėse (1904, 1908, 1912 m) nugalėtojai buvo apdovanojami gryno aukso medaliais, tačiau jie buvo mažesni. Aukso naudojimas greitai buvo atsisakytas su Pirmojo Pasaulinio karo pradžia, o po to taip pat ir su antrojo.
Šiek tiek faktų:
- Paskutinė Olimpinių medalių partija, pagaminta iš gryno aukso, buvo įteikta 1912 metais Švedijoje.
- Olimpiniai auksiniai medaliai turi būti pagaminti mažiausiai iš 92.5% sidabro, ir privalo turėti mažiausiai 6 gramus aukso.
- Visi Olimpiniai medaliai privalo būti ne mažiau kaip 60 mm skersmens ir 3 mm storio.
Už medalių nukalimą yra atsakingos šalys šeimininkės, kuriose bus rengiamos žaidynės. Nuo 1928 iki 1968 meto dizainas buvo toks pats: priekinėje pusėje buvo bendra Giuseppe Cassioli kompozicija su šalies šeimininkės pavadinimu, o kitoje pusėje bendras Olimpinio čempiono dizainas.
2008 metais žaidynės vyko Pekine. Jo apdovanojimai buvo 70 mm skersmens ir 6 mm storio, priekyje buvo sparnuota pergalės figūra, o kitoje pusėje Beijing‘o Olimpinių žaidynių simbolis.
Žiemos Olimpinių žaidynių medaliai nėra labai įvairaus dizaino. Sidabro ir bronzos medalių dizainas visada yra toks pats.
Kiti auksinių medalių apdovanojimai
Šių trijų rūšių medalių įteikimai buvo įtraukti taip pat ir į kitas konkuruojančias sritis, kaip muzika ir rašymas. Paprastai bronza įteikiama tik trečiajai vietai, tačiau kai kuriuose konkursuose yra kitaip. Pavyzdžiui tarptautinėje kirpyklų muzikos konkurse bronzą gauna trečios, ketvirtos ir penktos vietos nugalėtojai.
