Tiek esant susirgimams, tiek profilaktiškai kartais žmonėms reikalinga širdies echoskopija. Skaitykite plačiau apie tai, kuo šis tyrimas ypatingas ir kada jo reikia.
Apie širdies echoskopiją
Plačiąja prasme atsakyti, kas yra širdies echoskopija, galima taip – tai ultragarsu atliekamas tyrimas, kurio metu monitoriuje matoma širdies audinių būklė ir judėjimas. Kaip atliekamas tyrimas? Echoskopija gali būti dvejopa. Kai registruojamas širdies skersmuo su dvimačiu spinduliu ir regint duomenis monitoriuje. Taip pat „M“ tipo echokardiogradinis tyrimas su 1 ultragarso spinduliu. Šio tyrimo metu yra registruojami kiti matmenys, vožtuvų būklė, taip pat raumens judesiai ir kt.
Kokiais atvejais atliekamas tyrimas
Paprastai, kam reikalinga širdies echoskopija, nustato gydytojas. Tačiau įprasta, kad tyrimas skiriamas, kai yra įtarimų dėl širdies būklės. Taip pat ir profilaktinės patikros metu, pavyzdžiui, norintiems tarnauti kariuomenėje.
Laikoma, kad profilaktiškai širdies echoskopiją reikėtų suaugusiam žmogui atlikti vidutiniškai kas dvejus metus. Taip pat profilaktinė patikra su echoskopu gali būti reikalinga, kuomet siekiama gauti pažymą apie sveikatos būklę dėl tam tikro darbo. Taip pat širdies tyrimas echoskopija yra dažnai reikalingas prieš bet kurį chirurginį gydymą kartu su bendrais tyrimais. Echoskopija būtina, nuolat stebint tam tikros kardiologinės ligos eigą. Taip pat, kai pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, kai įtarinėjama širdies yda. Echoskopija tampa vienu iš diagnozės įrankių. Siekiant įvertinti tam tikros ligos gydymo efektyvumą taip pat reikalinga širdies echoskopija.
Kaip pasiruošti tyrimui
Nėra reikalingas pasiruošimas tyrimui. Jeigu tyrimas vyksta planine tvarka, pakanka atvykti pailsėjus, ramios būsenos. Nereikia nei badauti, nei negerti. Aišku, geriau nebūti dirbtinai sukėlus širdies ritmą (pvz., dėl didelio alkoholio kiekio, rūkymo ar kitų veiksnių). Tačiau taip pat dažnai širdies echoskopija bus atliekama ir neplanuotai, tuomet joks pasiruošimas apskritai nebus įmanomas. Svarbiausia pacientui tyrimo metu nejudėti, nes judesiai tampa trukdžiais echoskopuotojui.
Ką tyrimas gali nustatyti
Pasitelkus širdies echoskopiją, gali būti nustatomos tam tikros širdies būklės ir galimybės, sutrikimai ir ydos. Širdies echosopija gali nustatyti širdies ertmių dydžius, apskaičiuojant, ar jie atitinka normas. Echoskopo pagalba taip pat nustatoma širdies vožtuvų būklė, galimai pasireiškiančios jų ydos. Esant širdies pertvarų defektams, jie taip pat pamatomi su echoskopu. Jeigu žmogui yra neseniai arba seniai buvęs miokardo infarktas, šiuos pakitimus taip pat gali atpažinti echoskopas. Širdies echoskopijos metu pastebimas aneurizmas, įvairūs intrakardiniai augliai. Gali būti užfiksuojamas skysčio kiekio perteklius ar stygius perikarde. Taip pat echoskopijos metu registruojama hipertrofinė ir dilatacinė kardiomiopatija, įvairūs širdies funkcijų sutrikimai (pvz., sistolės nenuoseklumas ir pan.), įgimtos ydos ar anomalijos, skaičiuojama kylančios aortos ir lanko išsiplėtimai ir kt.
Miokardo infarktas – dažna širdies liga
Dažna vyresnių žmonių būklė ir populiari mirties priežastis yra miokardo infarktas. Jis taip pat yra diagnozuojamas echoskopijos metu. Tačiau nereikia laukti profilaktinių tyrimų, reikia laiku stebėti, kas vyksta su organizmu. Įtarti miokardo infarktą galima tuomet, kai jaučiamas širdies pusėje skausmas arba stiprus suspaudimas, gniaužimas, kai ima tirpti kairioji ranka, kaklas, žandikaulis, kartais nugara. Infarktas trunka apie 10 minučių. Pajutus šiuos simptomus, negalima nekreipti dėmesio, reikia skubėti pas medikus. Taip pat infarkto metu gali būti jaučiamas dusulys, silpnumas, gali pykinti, atsirasti vėmimas. Dažnai vyrai nereaguoja į miokardo infarkto simptomus ir laiko tai savyje. Infarkto riziką didina nejudrumas, antsvoris, žalingi įpročiai, neteisinga mityba, paveldimumas.
