Stropiai plaunate rankas, lyg išprotėję naudojate vitaminus, tačiau vis tiek nenustojate čiaudėję? Tikriausiai Jums reikia į savo šeimos dienos meniu įtraukti keletą papildomų priešgripinių maisto produktų.
Neužteks suvalgyti vien tik obuolių, kad išvengtumėte vaikščiojimų pas gydytoją. Tačiau valgant keletą nuostabių maistingų medžiagų padėsite apsaugoti savo imuninę sistemą.
Jogurtas
Probiotikai, randami jogurte, yra sveikos bakterijos, kurios virškinamąjį traktą apsaugo nuo ligas sukeliančių mikrobų. Nors probiotikus galima vartoti ir piliulių pavidalu, tačiau Austrijoje atliktas tyrimas parodė, kad kasdieninė 200 ml jogurto norma yra tokia pat efektyvi, kaip ir piliulės. Optimali jogurto dozė būtų apie 2 porcijos po 200 ml.
Avižos ir miežiai
Šiose kruopose yra beta gliukano, kuris yra tam tikra skaidulų rūšis, turintis antimikrobinių ir antioksidantinių savybių. Kai šie produktai yra duodami gyvuliams, šiems yra mažesnė tikimybė susirgti gripu, herpesu, juodlige. Žmonėms šios kruopos stiprina imunitetą, greitina žaizdų gijimą, ir gali padėti antibiotikams gerinti veikimą. Jų reikėtų suvalgyti bent vieną porciją per dieną.
Česnakas
Šis veiksmingas svogūno giminaitis turi aktyvių ingredientų, kurie kovoja su infekcijomis ir bakterijomis. Britų mokslininkai 146 žmonių davė česnako ar kitų priešgripinių vaistų. Tie, kurie vartojo česnaką, net dvejomis trečiosiomis mažiau buvo linkę susirgti peršalimu. Kiti tyrimai rodo, kad žmonės, valgantys daugiau nei šešias skilteles česnako per savaitę, turi 50% mažesnę riziką susirgti skrandžio vėžiu. Optimali česnako dozė būtų 2 skiltelės šviežio česnako per dieną ir smulkinto česnako naudojimas gaminant maistą.
Žuvis
Selenas, gausus vėžiagyviuose, kaip austrėse, vėžiuose, krabuose, ir moliuskuose, padeda baltosioms kraujo ląstelėms gaminti tam tikrus baltymus, kurie padeda pašalinti gripo virusus iš organizmo. Lašiša, skumbrė, ir silkė turi daug omega-3 riebiųjų rūgščių, kurie saugo plaučius nuo peršalimo ir kvėpavimo infekcijų. Optimali dozė yra dvi porcijos per savaitę (nebent esate nėščia arba planuojate tai).
Vištienos sriuba
Ne be reikalo susirgus verdamas vištienos sultinys. Jame esantis sūrumas padeda gleivėms išlikti skystoms, tokiu pat būdu, kaip tai daro vaistai. Pridedant prieskonių į sriubą, kaip česnako ir svogūno, gali padidinti sriubos imuniteto stiprinimo galias. Tad išsivirkite dubenėlį šilto vištienos sultinio, kaip tik pradedate negaluoti.
Arbata
Žmonės, kurie gėrė 5 puodelius juodosios arbatos dvi savaites, turėjo 10 kartų daugiau su virusu kovojančių interferonų kraujyje, nei vartojantys kitus vaistus. Tiek žaliojoje, tiek juodojoje arbatoje esančios amino rūgštys yra atsakingos už imuniteto stiprinimą. Gerkite kelis puodelius arbatos per dieną.
Jautiena
Jautienoje esantis cinkas yra labai svarbus Jūsų mityboje, ir yra atsakingas už baltąsias kraujo ląsteles, kurios imuninėje sistemoje atpažįsta ir sunaikina norinčias pakenkti bakterijas, ir virusus. Nemėgstate jautienos? Išmėginkite austres, grūdus, kiauliną, vištieną, jogurtą, ar pieną.
Grybai
Ištisus amžius žmonės visame pasaulyje naudojo grybus sveikai imuninei sistemai palaikyti. Dabartiniai mokslininkai jau išsiaiškino kodėl. Tyrimai rodo, kad grybai didina baltųjų kraujo ląstelių gamybą ir veikimą, padarant jas dar labiau atkakliomis. O tai yra labai gerai, kai užpuola infekcija. Veiksmingiausi ir imunitetui geriausi grybai yra shiitake, maitake, ir reishi. Beje pastarojo grybo yra ir maisto papilduose kurie padeda numesti svorio. Pridėkite grybų į makaronų padažus, truputį paskrudinkite ant šlakelio aliejaus ir dėkite į kiaušinius, arba uždėkite trečiąjį sluoksnį ant šaldytos picos.
Saldžios bulvės
Tikriausiai negalvojote, kad Jūsų oda yra imuninės sistemos dalis. Tačiau šis būtinas organas, dengiantis įspūdingą 16 kvadratinių metrų dydžio plotą, kovoja prieš bakterijas, virusus ir kitus nepageidaujamus įsibrovėlius. Vitaminas A atlieka didžiulį vaidmenį jungiamųjų ląstelių gamyboje, būtiną odos komponentą. Geriausias būdas gauti vitamino A yra iš maisto, kuriame yra beta karoteno (kaip saldžios bulvės), kurį organizmas paverčia vitaminu A. Taip pat šio vitamino galite gauti iš morkų, šviežių ar konservuotų moliūgų.
