Mokykla gyvenime lieka kaip teigiamas arba neigiamas vaizdinys. Kartais neigiami prisiminimai būna stiprūs. Tokie, jog pagalvojus apie mokyklą nesuprantama, kodėl viskas vyko taip ir ne kitaip. Neretai koks nors mokytojas ir jo dalykas siejasi su nuoboduliu ir ilgomis minutėmis laukiant skambučio. Vienoje klasėje anglų kalbos pamokos vyksta nuobodžiai, kitoje… dar nuobodžiau. Tačiau yra ir tokių mokytojų, kurie tarytum stebukladariai.
Iš tiesų reikėtų paminėti ne tik mokyklose dirbančius asmenis, bet ir universitetų dėstytojus. Iš konteksto neiškrenta ir korepetitoriai bei anglų kalbos kursus organizuojantys žmonės. Visi jie gali mokyti arba nuobodžiai, arba įtraukiančiai. Kai kalbama apie moksleivius, ypač žemesnių klasių, itin didelę įtaką mokymui turi žinojimas, kaip suvaldyti klasę. Triukšme nemalonu nei gabesniems vaikams, nei patiems mokytojams. Deja, pastarieji neretai stengiasi perrėkti šurmulį nepagalvodami, kaip padaryti taip, jog mokiniai patys susidomėtų ir pakeltų galvas nuo savo reikalų, o mintis atitrauktų nuo naujų išdaigų.
Universitete geriau, mat didžioji dalis studentų suinteresuoti mokytis. O ir pats mokymosi profilis skiriasi. Kita kalba ir apie rengiamus įvairius kursus. Tokios anglų kalbos pamokos sutraukia asmenis, trokštančius išmokti ir pasiryžusius tai padaryti. Tačiau panagrinėkime, kodėl vienos pamokos yra tokios, kurių laukiama, o būnant kitose laikrodis laikomas išdaviku, mat jo rodyklės slenka pernelyg lėtai. Kaip viena priežasčių paminėtina charizma. Tai natūralus gebėjimas patraukti žmones. Dėl to galima teigti, jog įdomus dėstymas yra Dievo dovana. Ir toji dovana atsiliepia per suklususią auditoriją, per tobulėjančius asmenis.
Kitas aspektas, padedantis suprasti, kodėl vienos anglų kalbos pamokos nuobodžios, o kitos tiesiog žavinčios, yra pastangos. Jei nuo pat pradžių bandoma paveikti, sudominti ir paversti mokymosi procesą išskirtiniu, užmezgamas puikus kontaktas. Tačiau jei vaidinama, kad nedėmesingumas ar net triukšmas nerūpi, arba jei bandoma jį perrėkti, vadinasi, nededama pastangų situacijai pakeisti. O bandymas visgi būtų lyg investicija į save, patobulėjimas, kuris praverstų įvairiose situacijose. Gaila, bet asmeniniam profesiniam tobulėjimui neretai neskiriama laiko.
Toliau reikėtų išskirti tas pamokas, kurios vyksta ne mokyklose ir ne universitetuose. Tai kursai, į kuriuos susirenka įvairūs žmonės, siekiantys pagerinti savo įgūdžius. Kaip jau minėta, tuomet jaučiamas suinteresuotumas. Tačiau ir tada itin svarbus dėstančiojo vaidmuo. Anglų kalbos pamokos suvilioja šio asmens kompetencija, tačiau jei besimokantiesiems atsiskleis kokia nors viduje tūnanti pabaisa, auditorija greitai išsilakstys. Jei pamokos pasirodys neįdomios, žmonių kaskart susirinks vis mažiau.
Išvada formuluotina įvairiai, tačiau aišku, kad geras mokymas – ir talentas, ir stengimosi rezultatas. Vienos anglų kalbos pamokos įdomesnės už kitas, kadangi pasitelkiama charizmą, įdedama pastangų ir pateikiamos originalios užduotys.
