Žmogaus noras tobulėti – visuomet pagirtinas. Tačiau kartais atsitinka taip, kad siekimas visada išlikti viršūnėje nieko gero neduoda. Atvirkščiai, atstumia aplinkinius, o patį “idealųjį” padaro nelaimingą. Kodėl taip nutinka ?
Idealūs, bet nepageidaujami
Kartais žmogus visur ir su visais stengiasi būti idealus, viską daryti “taip, kaip reikia”, visiems patikti, įtikti, būti pats protingiausias, visada teisingai atsakyti į visus klausimus, kone pažodžiui cituodamas enciklopediją, taisyti kitus, jeigu jie suklydo. Tačiau, dažnai nutinka taip, kad tie kiti, užuot žavėjęsi tokiu tobulu žmogumi ir jam dėkoję, stengiasi laikytis nuo jo atokiau.
Panagrinėkime, kuo toks žmogus visus taip atstumia, kad niekas nenori su juo bendrauti. Juk štai koks “idealus žmogus” – viską žino, viską moka, visuomet yra pasirengęs, duoti gerą patarimą – žodžiu padeda siekti tobulybės jums, visai neidealiam žmogui? Ir kodėl mes tokių žmonių vengiame? Kodėl bendrauti su jais yra sunku ?
Kritikuoti, pašiepti, mokyti
Viskas labai paprasta. Visų pirma toks žmogus dažniausiai būna pavargęs, nepatenkintas savimi. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei kasdien jaustumėte baimę suklysti, kažką ne taip pasakyti? .. Ir ką tada aplinkiniai pagalvos apie jus? Visą laiką ko nors reikalauti iš savęs ir gyventi gaubiamam įtampos – labai sudėtinga.Netgi ko nors pasiekęs toks žmogus negali atsipalaiduoti ir tiesiog pasidžiaugti savo sėkme – jis iš karto kelia kartelę dar aukščiau.
Visuomet siekdamas nepasiekiamo idealo, žmogus giliai širdyje supranta, kad kaskart prie to idealo, kurį pats ir susigalvoja, niekada nepriartės. Jis tiesiog nežino, kaip sustoti ir pamilti save kitokį, koks yra – su savo trūkumais ir pranašumais. Užuot pasidžiaugęs savo gerosiomis savybėmis ir pripažinęs trūkumus, toks asmuo renkasi kitą elgesio strategiją – kritikuoti, pašiepti ir mokyti kitus. Taip jis pats sau atrodo geresnis ir reikšmingesnis. Visa tai veikia bendraujant su vaikais. Tačiau jei tai ne vaikas, o suaugęs žmogus?
Nesistenkite įtikti tobulybei
Jei jūsų aplinkoje atsirado štai toks tobulybė, nesistenkite jam patikti. Visų pirma todėl, kad niekada neįstengsite to padaryti. Be to, jums ir nereikia jam nei patikti, nei nepatikti. Jūs esat toks koks esate. Turite ir privalumų ir trūkumų. Toks žmogus nieko neįvertins. O jei įvertins – turės pripažinti, kad tam tikrose srityse jūs jį pranokstate. O tai reiškia ne ką kitą, o tai, kad jis nėra idealus.
Dera pasakyti, kad “idealusis” visada pabrėš jūsų silpnybes ir kaskart jums primins apie jas. Jeigu šio žmogaus žodžius sureikšminsite, tikėtina kad ilgainiui įgausite nevisavertiškumo kompleksą. “Idealusis” niekada jūsų nepagirs, o prie ko prikibti visada ras ir darys tai jausdamas didelį malonumą. Žinoma, pamėgins to neparodyti ir suvaidins, kad rūpinasi jūsų gerove. Toks žmogus netgi pasistengs tai padaryti taip, kad pasijaustumėte niekam tikęs. Tačiau jūs turite žinoti, kad esate niekuo dėtas – viskas yra tik dėl to, kad šitas žmogus nėra patenkintas savimi. Tad koks gi jis idealas? Tiesiog, nuo nuolatinių lenktynių pavargęs žmogus. Galbūt šiam žmogui niekada niekas nesakė, kad jį myli tokį, koks jis yra, kad nereikia stengtis visuomet būti pačiam geriausiam, protingiausias. Juk vertybė yra kiekvienas žmogus. Jeigu žinote, kad su tokiu žmogumi jums teks bendrauti dar ilgiau, pabandykite jam pasakyti, kas minėta, tiesiog dabar. Tikėtina, kad “idealusis” jūsų taip ir nesupras, tačiau gali įvykti stebuklas – galbūt šis žmogus apmąstys jūsų žodžius ir pabandys tiesiog gyventi. Dėl savęs, dėl savo artimųjų. Ir galiausiai liausis manęs, kaip visuomet išlikti viršūnėje, jaudintis, kad gali kažkam nepatikti.
